+370 671 98 415
Atgimsta Klaipėdos krašto buriavimo sportas
Apie mus rašo „Vakarų Ekspresas”:
PASTANGOS. Klaipėdos krašto buriavimo mokyklos „Žiemys” vadovas Salvijus Paškauskas deda visas pastangas, kad Vakarų Lietuvos regionas garsėtų buriuotojų pergalėmis.
KELIONĖ Į VARŽYBAS. Štai taip atrodo vaizdelis, kai buriuotojai išvyksta į varžybas. Buriuotojai nuomojasi kemperį, su priekaba vežasi laivus ir katerius.
Kauniečiai, kurie anksčiau nuolat panašiuose apdovanojimuose pelnydavo daugiausiai laurų, į pajūrio atstovų triumfą žvelgė su pavydu. „Vakarų ekspresas” nusprendė pakalbinti Klaipėdos krašto buriavimo mokyklos „Žiemys” vadovą Salvijų Paškauską ir daugiau sužinoti apie Klaipėdos buriavimo sportą, pergales, ateities planus ir perspektyvas.
Pernai pavasarį buvo įkurta buriavimo mokykla „Žiemys”. Ką per tą laiką pavyko nuveikti?
Visų pirma, prasiplėtėme savo bazę, įsigijome buriavimo treniruotėms ir varžyboms būtinų priemonių. Dabar turime tris autobusus, dvi geras priekabas laivams ir kateriams tempti, tris katerius, apie 28 „Optimist” ir 12 „Laser” klasės laivelių. Dalį jų pirkome iš savivaldybių, tėvelių ir rėmėjų lėšų. Įsirengėme puikią teorinio mokymo klasę, kontorą Pilies gatvėje. Mums skirta dalis prieplaukos Drevernoje, kur šiltuoju sezono metu galime puikiausiai treniruotis. Klaipėdos rajonas mums skyrė keturias švartavimosi vietas ir dalį elingo. Daugmaž susitvarkėme sąlygas, kad vaikams būtų jauku, saugu ir gera pas mus treniruotis. Žinoma, dar yra ką tobulinti: mes neturime patalpų, kur galėtume žiemą laikyti katerius. Per draugus prašome, tad mus priglaudžia. Nesėdime sudėję rankų ir žiemą. Iš Naujosios Zelandijos įsigijome keturis „Blokart” klasės vėjaračius, kuriuos galima transformuoti į ledroges.
BURIAVIMO VILTIS. „Žiemio” auklėtinis Dominykas Kneižys 2013 metais triumfavo ne tik Lietuvos, bet ir įvairiose tarptautinėse varžybose, o didžiausia jo praėjusio sezono pergalė – Kipre vykusiame pasaulio jaunių buriavimo čempionate iškovota aukšta 12 vieta tarp 56 valstybių sportininkų.
Papasakokite apie tai plačiau. Kiek žinau, ledrogių varžybos sparčiai populiarėja.
Taip, vyksta aktyvus judėjimas ir ką gali žinoti, gal ateityje tai taps olimpine rungtimi. Reikia būti viskam pasiruošusiems. Kai nėra ledo ir sniego, šaltuoju sezono metu buriuotojai gali pratęsti buriavimo sezoną treniruodamiesi su vėjaračiais, o esant sniegui ir ledui – su ledrogėmis. Esant pliusinei temperatūrai buriuotojai sėkmingai gali treniruotis apleistuose aerodromuose, aerouostuose. Esant šaltukui, vietoje ratukų galima uždėti pačiūžas ir sėkmingai čiuožti per ledą. Tai pasaulyje pripažinta įranga, yra rengiami pasaulio ir Europos čempionatai. Su šia įranga mes planuojame dalyvauti įvairiose varžybose. Mūsų tikslas – suburti pajėgią ekipą, kuri galėtų ginti Klaipėdos krašto vardą ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėse varžybose. Panašūs renginiai Lietuvai nėra naujiena – jau kelerius metus Nidoje vyksta aukščiausio lygio varžybos. Ir anksčiau žiemą niekada nesėdėdavome sudėję rankų – atliekame įvairias fizines treniruotes su treniruokliais sporto klubuose, plaukiojame baseine, du kartus per savaitę vyksta teoriniai užsiėmimai. Labai gaila, kad šiais metais mes neturime galimybės lankyti baseino..
Klaipėdoje yra didelė problema dėl baseinų. Laukiame, kada bus atidarytas Klaipėdos valstybinės kolegijos baseinas, esantis Gulbių gatvėje, bei bus pastatytas naujas 50 m ilgio takelių baseinas. Mums tai labai svarbu, kadangi norintis buriuoti vaikas privalo mokėti plaukti. Kitaip mes buriuoti neleidžiame.
Kiek vaikų treniruojasi „Žiemio” buriavimo mokykloje?
Apie 40 vaikų. Tai yra maždaug 10 vaikų daugiau nei 2012 metais. Kalbu maždaug, kadangi būna, jog keli vaikai išeina, ateina keli nauji. Tarp vaikų migravimas – įprastas reiškinys. Tačiau turime branduolį vaikų, kurie jau treniruojasi seniai ir yra pasiekę puikių rezultatų.Mes galėtume į savo mokyklą priimti ir apie 50 vaikų, tačiau tada jau reikėtų belstis į valdininkų duris ir prašyti daugiau pinigų. Toks jau mūsų sportas, jei yra daugiau vaikų, reikia papildomų laivelių, katerių, reikalingas dar vienas treneris, o tai atsieina finansiškai. Artimiausiu metu pagrindinis darbas bus orientuotas į žemutinę grandį, t.y. į mažuosius vaikus. Čia mes turime didelį rezervą. Norime išugdyti daugiau „Optimist” klasės vaikų. Dabar pagrindinės mūsų žvaigždės – „Laser” klasės atstovai. Norint, kad vaikai pasiektų aukštą lygį, reikia su jais dirbti maždaug penkerius metus. Su mažaisiais dirba du treneriai, o iš viso mūsų mokykloje – trys treneriai: Ilgaudas Šeputa, Marius Nagdasovas ir Algis Patašius.
Pastarasis klaipėdietis su buriavimo sportu glaudžiai draugauja jau 45 metus. Didžiąją dalį savo gyvenimo jis praleido ne tik buriuodamas, bet ir stengdamasis savo patirtį perduoti jaunajai kartai. A. Patašius iki šiol aktyviai plaukioja jachtomis. Puikiai įsijungė į veiklą ir jauni treneriai. Taip pat sulaukiau susidomėjimo atvykti pas mus dirbti ir iš kitų Lietuvos miestų buriavimo trenerių. Tai įrodo, kad mus vertina ir mes einame teisingu keliu. Džiugu, kad mus pastebėjo ir apdovanojo Lietuvos buriuotojų sąjunga. Mes sugebėjome Lietuvai įrodyti, jog Klaipėdos krašto buriavimo sportas juda į priekį. Esame subūrę šaunių sportininkų ir trenerių kolektyvą. Dirbame iš peties, stengiamės vystyti buriavimo sportą, ugdyti jaunąją kartą, nuolat tobulėti, vis žengti į priekį.
Mes šiuo metu renkame naują 6-9 metų vaikų, kurie nori buriuoti, grupę. Visi norintys gali registruotis el. paštu: info@vsi-ziemys.lt. Taip pat informacijos apie mūsų treniruotes galima rasti interneto puslapyje www.vsi-ziemys.lt. Buriavimas – ne pigus užsiėmimas. Nedidelis laivelis vaikui kainuoja nuo 15 tūkst. Lt. Tačiau turime vaikams sudaryti sąlygas buriuoti, kad jie galėtų siekti savo svajonės. Kaip Klaipėdos kraštas be buriavimo?
Uostamiesčio savivaldybė buriavimo mokyklos „Žiemys” steigimui skyrė apie 200 tūkst. Lt, rajono – apie 50 tūkst. Lt. Rinkliava iš tėvų – apie 30 tūkst. Lt. Dar apie 120 tūkst. Lt reikia surinkti iš rėmėjų. Mus jau garsina jaunieji talentai – Dominykas Kneižys, Mantas Pekūnas, Paulina Pekūnaitė. Viliamasi, kad jie ateityje bus pajėgūs dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Jei šiemet norime išgyventi, turime ieškoti rėmėjų lėšų. Šiemet žūtbūt reikia surinkti apie 100 tūkstančių litų. Vaikštome ištiesę rankas, prašome, tačiau juk visa tai – dėl mūsų ateities, tai yra vaikų labo. Norime, kad jie galėtų dalyvauti varžybose ir tobulėti, o kiekviena išvyka į varžybas atsieina milžiniškas lėšas.
Kai manęs klausia, ko reikėtų, kad mums būtų geriau, aš atsakau: suraskite rėmėjų. Juk mūsų pakrantėje tiek su jūra draugaujančių organizacijų…
Juk buriuotojams nėra taip paprasta išvykti į varžybas, kaip pavyzdžiui, tenisininkams, futbolininkams ar krepšininkams. Jie gali pasiimti kamuolį, raketę ir važiuoti, o mes turime nuomotis kemperį, su priekaba vežtis laivus ir katerius, daug lėšų atsieina ir kuras, ir startinis mokestis. Mes gyvuojame ne taip jau ilgai, bet jau sugebame minti jau dešimtmetį egzistuojančiai Kauno buriavimo mokyklai „Bangpūtys” ant kulnų. Pastarojoje mokykloje treniruojasi maždaug 200 vaikų, dirba 10 trenerių, jų biudžetas – apie 1,5 milijono. Jie gauna milžiniškas lėšas iš Kauno savivaldybės. O mūsų mokykloje treniruojasi apie 40 vaikų, dirba trys treneriai, mums reikalingas biudžetas – apie 400 tūkstančių litų. Mums sunku su jais konkuruoti, tad visais būdais privalome prašyti gerų žmonių, rėmėjų, kad mums padėtų. Naudodamasis proga, norėčiau paprašyti sportui neabejingų žmonių, kad įsilietų į buriavimo mokyklos „Žiemys” rėmėjų gretas. Juk viskas dėl mūsų ateities – vaikų. Norėtųsi, kad Klaipėdos kraštas taptų Lietuvos buriavimo sostine.
Man keista, kai tam tikri asmenys per televiziją, kitas žiniasklaidos priemones kalba, kad esą Klaipėdoje reikia atgaivinti buriavimo sportą. Tie asmenys, kurie kalba, net nežino, kokio lygio yra mūsų buriavimo mokykla, nebuvo atėję pažiūrėti sporto bazės, o kalba… Ima net pyktis. Negi jie nežino, kad Klaipėdos uosto akvatorijoje buriavimui nėra ir nebus vandenų. Anksčiau buvo tik mažas baseinėlis Smiltynės jachtklube, kuriame mokėsi buriuoti tik maži vaikai, retsykiais išplaukdavę į uosto akvatoriją, o pažengusieji važiuodavo treniruotis į Nidą. Dabar turime puikias sąlygas buriuoti Drevernoje. Nuvykimas į Dreverną mums keblumų nesudaro. Ir tai gerokai patogiau ir pigiau nei važiuoti į Nidą. Uosto akvatorijoje vaikams nėra saugu treniruotis: vyksta intensyvi laivyba, plaukioja kruiziniai laivai, statomas dujų treminalas, dirba dvi perkėlų linijos, Smiltynės uostas po rekonstrukcijos apskritai nėra pritaikytas šiam sportui. Klaipėdoje nėra galimybių vaikams buriuoti. Pietinėje dalyje, kai atsiras uostelis mažiems laivams, tada gal kas pasikeis. Tikriausiai tada jau bus galimybė pradinukams buriuoti su „Optimist” klasės laiveliais. Pažengusiems vaikams vis tiek reikės Drevernos. Man keista, kai žmonės kalba neįsigilę į situaciją. Viskas šiuo metu yra labai gerai. Tiek Klaipėdos miesto savivaldybė, tiek rajono savivaldybė ne veltui susijungė dėl šio sporto. Mums šiuo metu nereikia jokių investicijų prieplaukoms ir panašiai. Aš, kaip Visuomeninės sporto tarybos pirmininkas, galiu pasakyti, kad Klaipėdos mieste sporto bazių situacija yra tragiška ir tikrai yra kur investuoti pinigus. Buriavimo sportas yra sutvarkytas ir jis juda į priekį. Ima pyktis, kai kiti klaidina visuomenę.
Kokios šiemet Jums nusimato svarbiausios varžybos?
Viskas priklausys nuo finansų, tačiau jau aišku, kad dalyvausime Europos čempionato etapuose Italijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje. Tą darome kasmet. Peržvelgsime varžybų kalendorių, viskas priklausys nuo rėmėjų lėšų, kur pajėgsime išvykti. Patys savo krašte planuojame surengti arti dešimties varžybų, tarp jų – gegužės 31 d. Klaipėdos rajono mero taurė, „Optimist” varžybos Gargždų karjere. Birželio 14-15 d. – „Limarko” taurė, liepos 12-13 d. – Klaipėdos krašto „Optimist taurė”, rugpjūčio 15-17 d. varžybos Drevernoje, spalio 11-12 d. – „Žiemio rudens taurė”. Taip pat vasarą planuojame rengti ir savaitės trukmės vaikų stovyklą. Jei tai pasiteisins, galėsime vasaromis organizuoti po kelias tokias stovyklas. Mano vizija, kad tokiose stovyklose dalyvautų ne tik jau įgudę buriuotojai, bet ir visi norintys vaikai, siekiantys susipažinti su buriavimu.
Vienas iš perspektyviausių „Žiemio” auklėtinių – Dominykas Kneižys. Jis 2013 metais triumfavo ne tik Lietuvos, bet ir įvairiose tarptautinėse varžybose, o didžiausia jo praėjusio sezono pergalė – Kipre vykusiame pasaulio jaunių buriavimo čempionate iškovota aukšta 12 vieta tarp 56 valstybių sportininkų. Kokiais dar pasiekimais galite pasigirti?
2013 metais dalyvavome varžybose Italijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Lietuvoje. Visur pasiekta puikių rezultatų: Italijoje, Gardos ežere, vykusiose varžybose Kotryna Kneižytė buvo trečia tarp buriuotojų iki 16 metų, nors jai tėra vos 14 metų. Šveicarijoje, Lugano ežere, vykusioje regatoje Dominykas Kneižys iškovojo antrąją vietą, Marius Žemgulis – ketvirtąją, Kotryna buvo antra. Šių regatų reikšmė – didžiulė: iškovoti lemiami reitinginiai taškai atrankai į 2014 metų Lietuvos rinktines. Be to, atrankoje į pasaulio jaunių čempionatą, kuriame startuoja po vieną šalies atstovą kiekvienoje jachtų klasėje, „Laser Radial” klasėje pirmąją poziciją išsikovojo Marius Žemgulis, antrąją – Kristupas Mažonas, trečiąją – Rokas Rudagalvis. Taigi, trys jaunių pirmosios vietos – mūsų. Merginų „Laser Radial” klasės reitingų lentelės viršuje – Kotryna Kneižytė. Iš Europos taurės regatos, kuri vyko Lenkijos mieste Pucke, Rokas Rudgalvis iškovojo ketvirtąją vietą (trečia – tarp vaikinų) tarp daugiau nei 80 dalyvių. Iš Pucko taip pat su prizais grįžo Kristupas Mažonas, Marius Žemgulis ir Kotryna Kneižytė. Šiemet pasaulio jaunių čempionate Lietuvos garbę turėtų ginti du „Žiemio” auklėtiniai: Marius Žemgulis ir Kotryna Kneižytė. Tarp pretendentų varžytis Europos ir pasaulio čempionatuose – Mantas Pekūnas ir Dominykas Kneižys. Trumpai tariant, laukia intensyvus, kruopštus darbas ir įdomus sezonas. Stengsimės kuo geriau ginti Klaipėdos regiono ir visos Lietuvos garbę.
Buriavimas – ne pigus užsiėmimas. Nedidelis laivelis vaikui kainuoja nuo 15 tūkst. Lt. Tačiau turime vaikams sudaryti sąlygas buriuoti, kad jie galėtų siekti savo svajonės. Kaip Klaipėdos kraštas be buriavimo?
Mes galėtume į savo mokyklą priimti ir apie 50 vaikų, tačiau tada jau reikėtų belstis į valdininkų duris ir prašyti daugiau pinigų. Toks jau mūsų sportas, jei yra daugiau vaikų, reikia papildomų laivelių, katerių, reikalingas dar vienas treneris, o tai atsieina finansiškai.
Mes sugebėjome Lietuvai įrodyti, jog Klaipėdos krašte buriavimo sportas juda į priekį. Esame subūrę šaunių sportininkų ir trenerių kolektyvą. Dirbame iš peties, stengiamės vystyti buriavimo sportą, ugdyti jaunąją kartą, nuolat tobulėti, vis žengti į priekį.